
Kretingoje, kaip manoma, atskleista degalų pasisavinimo schema. Teigiama, kad Kretingos rajono savivaldybei pavaldžios įmonės „Kretingos vandenys“ pinigais buvo atsiskaitoma už į privačius su įmone nesusijusių žmonių automobilius piltas dujas. Manoma, kad tokia veikla galėjo būti vykdoma ne vienerius metus.
Savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje – degalų pasisavinimo atvejis?
Žinios apie tai, jog bendrovėje vyksta negeri dalykai ir galimai yra pasisavinami degalai, už kuriuos sumokama savivaldybės kontroliuojamos įmonės pinigais, „Kretingos vandenų“ direktorių Tomą Jurgutį pasiekė dar pernai.
Informacija apie galimai nelegalius įmonės atstovų veiksmus T. Jurgutį pasiekė su tai esą įrodančiais vaizdo įrašais iš vienos degalinių.
Aiškinama, kad schema veikė taip: vienu metu kartu su „Kretingos vandenų“ atstovu į degalinę atvykdavo dar 4 ar 5 su įmone nesusiję automobiliai, kuriems vienas po kito buvo pripildoma dujų, o už jas atsiskaitoma „Kretingos vandenų“ kortele.
Manoma, kad tokia schema galėjo veikti apie trejetą metų.
„Natūralu, apie tai buvo informuotas tuometis savivaldybės administracijos direktorius ir meras. Gautas pritarimas, kad reikia fiksuoti visą šį procesą policijoje, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai buvo atlikta. Dėl galimų ryšių ir to, kad yra įsivėlę ir tam tikri policijos pareigūnai į šią istoriją, buvo nuspręsta parašyti prašymą, kad tyrimą atliktų ne Kretingoje, o Klaipėdoje“, – pasakojo T. Jurgutis.
Pašnekovo teigimu, pareigūnams buvo perduoti ir 9 vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota galimai nusikalstama veika. Tačiau prokurorai nusprendė dėl nenustatytos kaltės ir neprisipažinimo nutraukti bylą.
„Kretingos vandenys“ su advokatu apskundė prokurorės veiksmus ir buvo vėl atnaujinta byla, įvardijus, ką reikėtų atlikti. Prašyta atlikti automobilio spidometro ekspertizę ir pan. Kas keisčiausia, kartais už nufilmuotoje medžiagoje užfiksuotus dalykus prokurorai skiria nuobaudą ar pasodina, o šįkart nutraukimo išvadoje parašyta, kad surinkta medžiaga – tie 9 epizodai – neįrodo, kad čia galimai yra nusikalstama veika, o žalos padarytos jie nemato“, – dėstė „Kretingos vandenų“ direktorius.
Vis dėlto šių metų rugsėjo pabaigoje bendrovė ir vėl sulaukė nepalankaus sprendimo – ikiteisminį tyrimą dar kartą nuspręsta nutraukti dėl to, jog nebuvo surinkta pakankamai kaltės įrodymų.
Prokuratūros sprendimą ketina skųsti
T. Jurgučio teigimu, šiuo metu bendrovei svarbiausia pasiekti, jog schema toliau nebeveiktų, įmonei būtų atlyginta padaryta žala ir būtų nutraukti bendradarbiavimo ryšiai su į šią istoriją įsivėlusiais darbuotojais.
„Mano tikslas nėra pasodinti tuos žmones į kalėjimą. Mano tikslas yra, kad paspaustume rankas ir viskas – man tokių darbuotojų nereikia, o šiandien jie labai smagiai dirba, žiūri į akis ir sako: na ir ką?“, – dėstė „Kretingos vandenų“ vadovas.
Pašnekovo teigimu, jog tam, kad byla nepasiekia teismo, gali turėti įtakos su į istoriją įsivėlusiais asmenimis ryšių turintys policijos pareigūnai ar tai, kad į istoriją įsipainioję Kretingos rajone žinomi ir aukštas pareigas užimantys asmenys.
Mano tikslas nėra pasodinti tuos žmones į kalėjimą.
T. Jurgutis
Tai, jog byla nepasieks teismo T. Jurgučiui jau esą yra sakęs ir vienas pareigūnų, tad istoriją geriau reikėtų tiesiog pamiršti. Susiklosčiusi situacija jau aptarta su aukščiausiais šalies policijos vadovais.
Bendrovei „Kretingos vandenys“ atstovaujantis advokatas Raimondas Simonavičius taip pat pastebėjo, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimas vėl nutraukti tyrimą – kelia klausimų.
„Šis sprendimas kelia klausimų, nes mums žinoma, kad dujos degalinėje buvo pilamos ne tik į bendrovės tarnybinį transportą, bet ir į bendrovei nepriklausančius automobilius, kurie pildydavosi dujų bakus, perduodami dujų užpylimo žarną. Akivaizdu, kad dujas užsipylę vairuotojai už jas atsiskaitydavo per kitus žmones. Manome, kad galimai buvo vykdoma nusikalstama veika. Keista, kad kol kas ikiteisminio tyrimo institucijai nepavyksta rasti kaltės įrodymų“, – pastebėjo advokatas.
Advokatas mano, kad į schemą galėjo būti įtraukti ir degalinės darbuotojai, kurie buvo atsakingi už dujų įpylimą žmonėms, tačiau kol kas nežinoma, kiek tiksliai galėjo būti šioje galimoje aferoje dalyvavusių asmenų.
Prokuratūros priimtą sprendimą nutraukti tyrimą žadama skųsti.
Prokuratūra: objektyvių įrodymų užfiksuota nėra
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Žilvinas Šiurna aiškino, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimo turto pasisavinimo.
Anot vyriausiojo prokuroro, kruopščiai surinkus ir išanalizavus visus tyrimui reikšmingus duomenis bei dokumentus ir įvertinus jų visumą, prokuroras konstatavo, kad nusikalstama veika, kuria įtarus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas – nepadaryta.
„Pareiškėjui pateikus duomenis apie bendrovės automobilių degalų suvartojimo normas, nuvažiuotą atstumą bei piltų degalų kiekį, buvo atlikti aritmetiniai skaičiavimai, kurie leido pagrįstai daryti išvadą, jog faktiškai suvartotų degalų kiekis atitinka nustatytąsias normas, t. y. analizuotuose pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nebuvo informacijos apie tai, kad degalų būtų sunaudota daugiau“, – pastebėjo Ž. Šiurna.
Vyriausiasis prokuroras taip pat pabrėžė, kad nors tyrimo metu gauta vaizdinė medžiaga ir sudaro prielaidą manyti, jog degalai galėjo būti pilami ne tik į bendrovei priklausančius automobilius, tačiau objektyvių įrodymų, leidžiančių nustatyti galimai papildomai piltų degalų kiekį ir vertę, užfiksuota nėra.
„Baudžiamoji atsakomybė už veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 183 („Turto pasisavinimas“) straipsnio 1 dalyje, taikoma tuo atveju, jei pasisavinto turto vertė viršija 150 eurų. Šių metų rugsėjo 30 dieną ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, požymių“, – teigė Ž. Šiurna.
Tiesa, patys bendrovės atstovai, neatmeta, kad tarp kelionės lapų ir faktiškai pravažiuotų kilometrų skaičiaus netikslumų nėra todėl, jog spidometro rodmenys yra suklastoti.