Ar reikia mokėti bendrijos mokesčius, jei sklypo savininkas negyvena bendrijos teritorijoje? Advokatų kontora atstovavo bendriją byloje dėl skolos priteisimo, kurioje teismas pasisakė dėl sklypo savininko pareigos mokėti bendrijos mokesčius.
Advokatų kontora Simonavičius ir partneriai sėkmingai atstovavo gyvenamųjų namų savininkų bendrijai byloje dėl skolos priteisimo. Atsakovas (skolininkas) buvo nesumokėjęs bendro naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidų, mokesčių, rinkliavų bei kitų įmokų į bendrijos kaupiamuosius fondus, kurie buvo nustatyti bendrijos sprendimais.
Ginčas dėl žemės sklypo savininko pareigų
Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo, esančio gyvenamųjų namų savininkų bendrijos administruojamoje teritorijoje, savininko pareigos prisidėti prie bendrijos bendrosios nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas patenka į bendrijos administruojamą teritoriją. Atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad atsakovas, net ir nebūdamas bendrijos nariu, privalo prisidėti prie bendrosios nuosavybės objektų priežiūros išlaidų. Tokia pareiga kyla iš paties fakto, kad asmuo yra žemės sklypo savininkas bendrijos teritorijoje.
Atsakovo argumentai
Atsakovas nesutiko su pareikštu ieškiniu ir teigė, kad:
jis negyveno jam priklausančiame žemės sklype;
sklypą įsigijo be gyvenamojo namo;
todėl neprivalo mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudojo.
Taip pat atsakovas nurodė, kad bendrija negali reikalauti sumokėti už buitinių nuotekų tinklų aptarnavimą, nes viešajame registre šie tinklai buvo įregistruoti tik 2018 metais.
Teismo pozicija
Teismas atmetė atsakovo argumentus kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios nuosavybės objektams išlaikyti, nepriklausomai nuo to, ar jis faktiškai jais naudojasi.
Tokią praktiką yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas savo sprendime rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais:
2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009.
2016 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016.
Šiose nutartyse pažymėta, kad bendraturčio pareiga prisidėti prie bendrosios nuosavybės išlaikymo nepriklauso nuo to, ar jis faktiškai naudojasi atitinkamais objektais.
Dėl nuotekų tinklų išlaidų
Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl buitinių nuotekų tinklų aptarnavimo išlaidų. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – trečiųjų asmenų sąskaitas už nuotekų tinklų priežiūrą, patvirtinančias, kad šie inžineriniai tinklai buvo eksploatuojami dar iki jų įregistravimo viešajame registre.
Tai reiškia, kad bendrija realiai patyrė šių tinklų priežiūros išlaidų, todėl turėjo teisę reikalauti, kad prie jų prisidėtų bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkai.
Teismo išvada
Įvertinęs bendrijos įstatus ir byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad bendrija turi teisę rinkti lėšas už bendro naudojimo objektų išlaikymą. Todėl žemės sklypų savininkai, kurių sklypai patenka į bendrijos teritoriją, privalo mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į bendrijos fondus.
Dėl šios priežasties teismas nusprendė, kad atsakovas privalo sumokėti bendrijai susidariusią skolą už bendrijos teikiamas paslaugas.