Fizinio asmens bankrotas: kada galima kelti bankroto bylą
Dar 2012 metais Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas skolininkui atkurti mokumą, kartu užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą bei išlaikant teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
Kaip matyti iš įstatymo tikslo, fizinio asmens bankroto institutas yra skirtas fiziniams asmenims, kurie yra tapę nemokūs, tačiau elgiasi sąžiningai ir siekia atkurti savo finansinį stabilumą.
Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą. Toks procesas leidžia asmeniui išvengti socialinės atskirties, apsaugo jo orumą, o kreditoriams suteikia galimybę atgauti bent dalį skolų.
Svarbu pažymėti, kad fizinio asmens bankroto procesu negali būti piktnaudžiaujama.
Kur kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo
Fizinio asmens bankroto bylą nagrinėja apylinkių teismai. Todėl skolininkas, ketinantis inicijuoti bankroto procesą, pirmiausia turi kreiptis su pareiškimu į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą.
Prieš pateikdamas pareiškimą teismui, skolininkas ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį privalo raštu informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga numatyta tam, kad kreditoriai būtų informuoti apie procesą ir turėtų galimybę ginti savo teises.
Teikiant pareiškimą teismui taip pat privaloma pridėti kreditorių sąrašą. Pažymėtina, kad pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
Teismo vertinamos sąlygos
Priėmęs pareiškimą, teismas sprendžia klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vertindamas pateiktus duomenis, teismas nustato:
ar asmuo yra nemokus;
ar jis tapo nemokus sąžiningai;
ar nėra kitų įstatyme numatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.
Fizinio asmens bankroto procedūros tikslas – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Todėl bankroto byla gali būti keliama tik tuo atveju, kai asmuo yra nemokus.
Pagal įstatymą fizinio asmens nemokumas yra tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, o šių įsipareigojimų suma viršija 9500 eurų.
Nustatant nemokumo faktą turi būti įvertintos trys pagrindinės sąlygos:
skolų suma viršija 9500 eurų;
šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę;
asmuo neturi realių galimybių šių skolų padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų.
Tik esant visoms šioms sąlygoms teismas gali konstatuoti, kad asmuo yra nemokus.
Sąžiningumo kriterijus
Kita svarbi sąlyga bankroto bylai iškelti yra skolininko sąžiningumas. Fizinių asmenų bankroto įstatymas numato, kad bankroto procedūra gali būti taikoma tik sąžiningiems asmenims.
Teismas, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, atsižvelgia į tai, ar skolininkas per paskutinius trejus metus netapo nemokus dėl nesąžiningų sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar dėl tyčinių veiksmų, pavyzdžiui, pateikdamas kreditoriams neteisingą informaciją apie savo finansinę padėtį, siekdamas išvengti atsiskaitymo.
Teismų praktikoje sąžiningumas vertinamas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį.
Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas reiškia asmens elgesį, atitinkantį protingumo ir teisingumo principus – tai rūpestingas, atsakingas ir apdairus elgesys.
Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas apibūdina asmens vidinę būseną ir motyvus konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, patirtį ir kitas bylos aplinkybes.
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – asmuo laikomas sąžiningu tol, kol neįrodyta priešingai. Ši taisyklė taikoma ir sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą.
Kada asmuo laikomas nesąžiningu
Pareiškėjo nesąžiningumas gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia teismui tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo turtą, pajamas ar įsipareigojimus, nuslepia dalį duomenų arba juos iškraipo.
Nesąžiningu laikomas ir tas asmuo, kuris sąmoningai leido susidaryti skoloms tikėdamasis, kad ateityje nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Taip pat nesąžiningu gali būti pripažintas asmuo, kuris nesiėmė jokių priemonių savo finansinei padėčiai pagerinti ir sąmoningai leido jai blogėti.
Kiti pagrindai atsisakyti kelti bankroto bylą
Teismas gali atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir kitais atvejais, pavyzdžiui:
jeigu asmuo tapo nemokus dėl žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, azartinių lošimų);
jeigu asmuo yra nuteistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus ir dėl to tapo nemokus;
jeigu nuo ankstesnio bankroto proceso pabaigos nėra praėję 10 metų;
jeigu yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
Teismo sprendimas
Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas priima sprendimą – iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti.
Apylinkės teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti gali būti skundžiama įstatymų nustatyta tvarka.