Kada atiduodamas kūnas po ekspertizės – vienas dažniausių klausimų, su kuriuo susiduria artimieji po nelaimės ar staigios žmogaus mirties.
Po tragiško gaisro Klaipėdos rajone žuvusio žmogaus artimieji daugiau nei savaitę negalėjo palaidoti savo giminaičio, nes dar nebuvo nustatyta sudegusiojo tapatybė. Tokiose situacijose kyla daug klausimų – kokios yra artimųjų teisės, kokios procedūros atliekamos ir ką galima daryti, kol vyksta ekspertizės.
Situaciją komentuoja advokatų kontoros Simonavičius ir partneriai advokatas Raimondas Simonavičius.
Tragiškas gaisras Klaipėdos rajone
Sausio 5 dienos naktį, gerokai po vidurnakčio, Daukšaičių kaime kilo didelis gaisras. Liepsnos apėmė kaimo centre esantį gyvenamąjį namą. Nors ugniagesiai gelbėtojai dėjo visas pastangas pažaboti ugnį, gaisras pasiglemžė ne tik pastatą, bet ir jame buvusio vyriškio gyvybę.
Apie gaisrą ugniagesiams pranešta 1.15 val. Į įvykio vietą buvo išsiųstos kelios ugniagesių komandos iš Veiviržėnų, Švėkšnos, Agluonėnų ir Gargždų.
Gaisro metu ugniagesiai buvo informuoti, kad degančiame name gali būti žmogus. Bandant patekti į pastato vidų įvyko pavojinga situacija – įgriuvo lubos ir vienas ugniagesys vos spėjo išsigelbėti.
Kai gaisras buvo lokalizuotas, gaisravietėje rastas stipriai apdegęs žmogaus kūnas.
Artimieji apie nelaimę sužinojo ne iš institucijų
Žuvusiojo artimieji pasakojo apie sunkias aplinkybes, kuriomis sužinojo apie nelaimę. Pasak mirusiojo sūnėno, apie gaisrą jis sužinojo tik iš kaimyno.
Anot jo, nei policija, nei kitos tarnybos artimųjų apie tragediją neinformavo.
„Jei ne kaimynas, gal iki šiol nežinočiau apie gaisrą. Aš pats tame name esu registruotas. Galėjo būti, kad ir aš ten būčiau. Tačiau apie nelaimę niekas nepranešė“, – pasakojo jis.
Šokiruoti artimieji kitą dieną nuvyko į gaisravietę, kur dar dirbo ugniagesiai ir policijos pareigūnai. Ten jie pamatė, kaip iš pastato buvo išneštas maiše esantis kūnas.
Kodėl artimieji negali pasiimti kūno laidoti
Vėliau artimieji sužinojo, kad žuvusiojo kūno pasiimti kol kas negalima. Policija paaiškino, kad būtina atlikti DNR tyrimus, nes stipriai apdegusio žmogaus tapatybę reikia patvirtinti ekspertizės būdu.
Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis patvirtino, kad tokiais atvejais atliekamos įprastos procedūros.
Iš žuvusiojo sesers buvo paimtas DNR mėginys, kuris bus lyginamas su gaisravietėje rastais biologiniais pėdsakais. Tik patvirtinus tapatybę, palaikai gali būti perduoti artimiesiems.
Pasak policijos, tokia ekspertizė paprastai trunka apie savaitę ar ilgiau.
Kokios yra artimųjų teisės po mirties?
Advokatas Raimondas Simonavičius paaiškina, kad kai randamas neatpažinto žmogaus kūnas, policija privalo imtis veiksmų jo tapatybei nustatyti.
Tokiais atvejais paprastai pradedamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Advokato teigimu, institucijos turi:
nustatyti mirusiojo tapatybę;
surasti mirusiojo artimuosius;
informuoti juos apie mirties faktą.
Jeigu tapatybė iš karto nenustatoma, atliekami papildomi tyrimai, dažniausiai – DNR ekspertizė.
Ar artimieji gali susipažinti su tyrimo medžiaga?
Advokatas pažymi, kad su žuvusiuoju susiję asmenys turi teisę gauti tam tikrą informaciją apie atliekamą tyrimą.
Pagal LR generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-57 patvirtintą tvarką, su žuvusiuoju susijęs asmuo ar jo atstovas gali pateikti prašymą prokuratūrai ir prašyti leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Prokuroras, įvertinęs prašymo pagrįstumą, gali:
leisti susipažinti su visa tyrimo medžiaga;
leisti susipažinti su dalimi medžiagos;
atsisakyti suteikti tokią teisę.
Ar artimieji gali naudotis mirusiojo banko sąskaita
Advokatas taip pat paaiškino, kad mirus žmogui jo banko sąskaitos paprastai yra blokuojamos.
Prieigą prie mirusiojo turto įpėdiniai gali gauti tik pradėję paveldėjimo procedūrą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, paveldėjimo teisė atsiranda mirus asmeniui.
Įpėdiniai turi per 3 mėnesius nuo mirties dienos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Tik gavus notaro išduotą liudijimą, įpėdiniai gali kreiptis į bankus ar kitas institucijas dėl mirusiojo turto.
Kas turi teisę paveldėti turtą
Civilinis kodeksas numato įpėdinių eiles:
pirmos eilės – vaikai (įskaitant įvaikius);
antros eilės – tėvai ir vaikaičiai;
trečios eilės – seneliai ir provaikaičiai;
ketvirtos eilės – broliai ir seserys;
penktos eilės – sūnėnai, dukterėčios, dėdės ir tetos;
šeštos eilės – pusbroliai ir pusseserės.
Kiekviena vėlesnė eilė paveldi tik tuomet, jei nėra ankstesnės eilės įpėdinių arba jie atsisako paveldėjimo.
Svarbu žinoti
Advokatas pabrėžia, kad tokiose situacijose labai svarbu bendradarbiauti su tyrimą atliekančiomis institucijomis ir pateikti visą turimą informaciją apie žuvusį asmenį.
Taip galima pagreitinti tapatybės nustatymą ir kitas procedūras.
Advokatas taip pat pažymi, kad kiekviena situacija yra individuali, todėl dėl konkrečių veiksmų visuomet rekomenduojama kreiptis į advokatą.
Šaltinis: laikraštis „Banga“, žurnalistė Gintarė Karmonienė.