Įmonės vadovo atsakomybė už bankrotą: teismas atmetė ieškinį
Įmonės vadovo atsakomybė už bankrotą dažnai tampa teisminių ginčų objektu, kai bankroto administratorius siekia iš buvusių vadovų prisiteisti įmonei padarytą žalą. Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismuose buvo nagrinėjama byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl vadovo civilinės atsakomybės už galimai laiku neiškeltą bankroto bylą.
Ieškinį pateikė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė, veikdama per bankroto administratorių. Ieškinys buvo pareikštas atsakovams A. L. ir V. L., kurie skirtingais laikotarpiais ėjo bendrovės vadovo pareigas.
Bankroto administratorius teigė, kad laikotarpiu, kai atsakovai vadovavo įmonei, bendrovė tapo nemoki, tačiau vadovai nevykdė įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties buvo reikalaujama priteisti iš atsakovo V. L. 4 296,36 Eur turtinės žalos.
Atsakovo pozicija ir gynyba teisme
Šioje byloje atsakovo V. L. interesus atstovavo advokatas Raimondas Simonavičius.
Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas V. L. bendrovės vadovo pareigas ėjo tik labai trumpą laikotarpį – apie du mėnesius. Taip pat buvo nustatyta, kad jam nebuvo perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai ir kita svarbi informacija apie bendrovės finansinę padėtį.
Dėl šių priežasčių atsakovas negalėjo objektyviai įvertinti tikrosios įmonės finansinės situacijos ir spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas, nors ir ėjo įmonės vadovo pareigas, tačiau neturėjo realių galimybių įvertinti bendrovės finansinės būklės.
Teismas pažymėjo, kad per trumpą vadovavimo laikotarpį atsakovas ėmėsi visų jam įmanomų veiksmų ir negali būti laikomas atsakingu už įmonės finansinius sunkumus ar skolas, susidariusias kitu laikotarpiu.
Todėl teismas padarė išvadą, kad vertinti atsakovo valdymo laikotarpiu atsiradusias skolas kaip neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmę nėra pagrindo.
Teismo sprendimas
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimai atsakovui V. L. yra nepagrįsti. Ieškinys šiam atsakovui buvo atmestas, o atsakovui buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.
Ši byla parodo, kad įmonės vadovo atsakomybė už bankrotą nėra taikoma automatiškai. Kiekvienu atveju teismas vertina konkrečias aplinkybes, vadovo veiksmus, turimą informaciją ir realias galimybes įvertinti įmonės finansinę būklę.