Ieškovė sodininkų bendrija “S“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės teikiančios teisines paslaugas „T“ 2 998,22 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, o taip pat ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ginčas tarp šalių kilo todėl, kad ieškovė sodininkų bendrija buvo suklaidinta, ko pasėkoje atsakovei be jokio teisinio pagrindo už nesuteiktas teisines paslaugas buvo išmokėta ginčo suma – 2 998,22 Eur.
Ieškovės interesus šioje byloje atstovavo Advokatų kontoros „Win & Law“ advokatas Raimondas Simonavičius.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad įvertinus teismo posėdžio metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus, nustatyta, jog yra visos nepagrįsto praturėjimo prielaidos, ir ieškinys tenkintinas – atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, yra priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo – 2 988,22 Eur ir atsakovės praturtėjimo, o atsakovės praturtėjimui nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu skundė šį sprendimą Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas netenkino atsakovės apeliacinio skundo ir šį atmetė kaip nepagrįstą, kadangi apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje turimus įrodymus, sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą, įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.
Teismo manymu atsakovė neįrodė, kad iš ieškovės ji 2 988,22 Eur gavo teisėtai ir pagrįstai. Kartu teismas pažymėjo, kad tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Šio ginčo metu buvo įrodytos visos atsakovės nepagrįsto praturtėjimo sąlygos.